Pokalbyje įvairių informacijos sričių atstovai svarstė su interneto saugumu susijusius klausimus. Kokia interneto ateitis reguliavimo aspektu? Ar reguliavimas spėja paskui technologijų kaitą? Koks švietimo vaidmuo, kai kalbama apie apsaugą nuo tam tikro turinio? Ką galima pasiekti pasitelkiant reguliavimą, o kur reikia šviesti ir ugdyti kritinį požiūrį?Aptartos šių dienų interneto ir technologijų aktualijos, apžvelgti teigiami ir neigiami sunkiai valdomų informacijos srautų aspektai ir perspektyvos.Dr. G. Kaminskaitė-Salters išsakė pozityvų požiūrį į interneto ateitį ir išreiškė susirūpinimą: „Svarbu neperlenkti lazdos, bandant sureguliuoti internetą“. Jos nuomone, esama sričių, kur reikalingas reguliavimas, pavyzdžiui, vaikų apsauga nuo tam tikro turinio, tačiau svarbu pernelyg nesuvaržyti interneto. Afrikos ir Artimųjų Rytų pavyzdžiai rodo, kad internetas ir technologijos mažina trečiojo pasaulio šalių ekonominę atskirtį, padeda spręsti lyčių nelygybės problemas.Kalbėdamas apie neigiamas nevaržomo interneto pasekmes, A. Plečkaitis iškėlė ateities robotų klausimą: kas ką valdys – žmonės robotus, ar robotai žmones? Anot jo, ateityje daugelis dalykų vyks žmogui visiškai nepastebimai (informacija bus perteikiama nanorobotais), tad kyla tam tikrų etikos problemų, į kurias derėtų atsižvelgti. Diskusijoje aptarta ir interneto bei jo paspartintų globalizacijos procesų įtaka visuomenės santvarkai. „Manau, kad visuomenės struktūros pasikeitimas labai pavojingas. Daugiausia tai susiję su globalizacija, kuriai sudarė sąlygas internetas“, – samprotavo prof. habil. dr. A. Čenys.Prof. dr. R. Gudauskas prisiminė vienoje konferencijos išgirstą teiginį, kad internetas dėl pasiekiamumo ir sklaidos galimybių gali būti vadinamas masinio naikinimo ginklu. Nacionalinės bibliotekos direktoriaus manymu, informacinės visuomenės kūrėjai, ignoruojantys atsirandančias problemas, prisideda prie kylančių komplikacijų. Anot jo, tokios rizikos susijusios ne tiek su technologijomis, kiek su informacijos sklaida, todėl reikia įsisąmoninti, kad šiais laikais pasaulio valstybės, nors ir yra nepriklausomos, tarpusavyje labai susisaisčiusios.
Diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad siekiant interneto saugumo svarbiausia ugdyti visuomenės kritinį mąstymą ir skatinti išsilavinimą. Ne mažiau svarbus ir vertybių vaidmuo. „Švietimas susijęs ne vien su turinio žiūrėjimu ar nežiūrėjimu, bet ir su turinio kūrimu“, – teigė F. Dobrovolskis.
„Svarbiausia praktinio strateginio mąstymo taisyklė – žinoti, ko nereikia daryti“, – sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius, – „tačiau strategijos susijusios ne su neveikimu, o su veikimu“. Kalbėdamas apie konkrečius šio veikimo pavyzdžius, prof. dr. R. Gudauskas dalijosi įžvalgomis: „Nacionalinės bibliotekos veiklą mes plėtojame keliomis pagrindinėmis kryptimis. Tai kultūra, švietimas, mokslas ir, be abejo, ekonomika. Veikdama šiomis kryptimis, kurdama bendruomenes, biblioteka prisideda prie valstybės kūrimo.“
Parengta pagal žurnalą „Veidas“, 2016, nr. 36.
Rugsėjo 6 d. 16 val. žurnalo „Veidas“ redakcijoje įvyko apskritojo stalo diskusija tema „Interneto apvaldymas: ieškant balanso tarp draudimų ir švietimo“. Diskusijoje savo nuomonę reiškė Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, „Teo“ ir „Omnitel“ teisės vadovė dr. Giedrė Kaminskaitė-Salters ir asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.