Šimtus pažangiausių įmonių vienijančios asociacijos „Infobalt“, „Žinių ekonomikos forumas“ ir „Think Tank“ vadovai įspėjo apie rimtą pavojų – Lietuvos įmonėms ir valstybės institucijoms gresia milžiniškos baudos ir teisinės bylos. Konstatuota, kad likus mažiau nei pusmečiui, kai gegužės 25 dieną visoje Europos Sąjungoje įsigalios sugriežtinta asmens duomenų apsauga, didžioji dauguma įmonių tam net nepradėjo rengtis. Teisinių ir informacinių technologijų paslaugų bendrovės perspėja, kad palikus šiuos darbus paskutiniams mėnesiams tinkamai pasirengti nebeliks galimybių. Todėl diskusijos dalyviai pakvietė valstybės institucijas ir verslo įmones operatyviai parengti ir įgyvendinti bendrą veiksmų planą, sutelkti drauge kompetencijas ir išreikšti politinę valią, siekiant išvengti vis dažnėjančių kibernetinių incidentų ir jų daromų nuostolių.
Susitikime dalyvaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pabrėžė šios diskusijos svarbą ir sėkmingai pasirinktą vietą – Nacionalinę biblioteką, tačiau pripažino, kad, deja, nesam pirmūnai asmens duomenų apsaugos srityje. „Norime pasauliui pateikti save kaip modernią ir pažangią valstybę, o namų darbų kol kas nesame atlikę. Griežtesnių reikalavimų asmens duomenų apsaugai stoka gali turėti įtakos tiek mūsų šalies ekonomikai, tiek ir įvaizdžiui“, – nurodė ūkio ministras.
„Think Tank LT“ valdybos nario prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, logiška, kad ši valstybei strategiškai aktuali diskusija vyksta būtent bibliotekoje. „ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (arba GDPR) – tai esminė pastarųjų metų asmens duomenų apsaugos reforma, kuri turės didelę įtaką visiems Lietuvoje veikiantiems asmens duomenų valdytojams ir tvarkytojams. Mes kaupiame ir saugome milžiniškus kiekius informacijos. Tačiau biblioteka – ne tik nacionalinė kultūros ir atminties saugojimo institucija. Esame proaktyvi organizacija, sėkmingai įgyvendinanti valstybės pranašumo ir konkurencingumo didinimo politiką“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.
„Think Tank LT“ valdybos pirmininkas ir diskusijos vedėjas Mindaugas Glodas teigė, kad būtina iš esmės keisti požiūrį į duomenų apsaugą, nes jos lygis Lietuvoje neatitinka reikalavimų. „Masiškai susiduriame su nuomone, kad duomenų apsauga turi rūpintis tik bankai ar didelės organizacijos, tačiau ir mažos įmonės kaupia duomenis apie darbuotojus, klientus. Daug verslų prekiauja internetu ir surenka iš pirkėjų itin daug jautrios informacijos, kurią privalo labai atsakingai tvarkyti ir sugebėti apsaugoti“, – nurodė M. Glodas. O asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka pabrėžė, kad „inicijuodami diskusiją su valstybės institucijų atstovais mes siekėme atkreipti dėmesį, jog netinkama duomenų apsauga gali sukelti ne tik didelius nuostolius ir neigiamai paveikti tiek pavienių įmonių, tiek visos Lietuvos konkurencingumą“.
Diskusijos organizatoriai kvietė sujungti kompetencijas ir išreikšti politinę valią. Griežtesni reikalavimai duomenų apsaugai Europos Sąjungoje buvo priimti 2016 m. gegužės 4 d., nustatant dvejų metų pasirengimo laikotarpį. Ypač griežtos duomenų kaupimo, saugojimo ir šalinimo taisyklės tampa privalomos atsižvelgiant į visame pasaulyje dažnėjančius kibernetinius nusikaltimus, duomenų vagystes, taip pat augančius gyventojų ir įmonių patiriamus nuostolius. Vien per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje CERT-LT užfiksavo daugiau kaip 50 tūkstančių kibernetinių incidentų, kurių tikslas buvo užvaldyti ar suklastoti duomenis, taikantis į gyventojų ar įmonių lėšas.
Atsižvelgdamos į tai, kad kasmet tokių incidentų vis daugėja, asociacijos „Infobalt“, „Žinių ekonomikos forumas“ ir VšĮ „Think Tank LT“ kreipiasi į Lietuvos Vyriausybės kanceliariją, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekciją, Teisingumo ir Ūkio ministerijas, Valstybės kontrolę su raginimu suvienyti valstybės institucijų ir verslo asociacijų kompetencijas ir nedelsiant sudaryti veiksmų planą, kaip iki gegužės 25 d. Lietuva turėtų pasirengti ES reikalavimus atitinkančiai duomenų apsaugai.
